- topelėti
- tõpelėti, -ėja, -ėjo Bru, prš žr. topoti: 1. Kel1881,201 Tõpelėjo nuo ryto ligi vakaro Jrb. Kai mano pati sirgo, aš ją labai topelėjau BsV59. 2. Savo dukrelę tõpelėjo kaip akį Gr. \ topelėti; aptopelėti; ištopelėti
Dictionary of the Lithuanian Language.